User:Paukštė/sandbox
 | This is the user sandbox of Pauk%C5%A1t%C4%97. A user sandbox is a subpage of the user's user page. It serves as a testing spot and page development space for the user. For a sandbox of your own, create it here; you can also add |
Tramvajaus dilema (angl. Trolley problem)- tai hipotetinis etikos experimentas. Ši dilema iššaukia dviejų skirtingų etikos teorijų: utilitarizmo ir deontologinės, nesutarimą. Problemos pavyzdys būtų toks:
Jūs pamatote kaip tramvajus važiuoja link penkių surištų žmonių, kurie guli ant pagrindinių bėgių. Jūs stovite šalia svirties, kuria galite perjungti geležinkelio iešmą iš pagrindinių į šalutinius bėgius. Jei nulenksite svirtį tramvajus bus nukreiptas į šalutinius bėgius, ant kurių gulės vienas žmogus. Taigi, yra du galimi baigtiniai variantai:
1. Nieko nedaryti ir leisti tramvajui užbaigt penkių žmonių gyvybes važuojant pagrindiniais bėgiais.
2. Nulenkti svirtį ir taip nukreiptį tramvajų į šalutinius bėgius, per kuriuos važiuodamas travajus "pasiims" tik vieną gyvybę.
Taigi, kuris iš šių variantų yra labiau etiškas, o dar tiksliau, kuris yra teisingas?
Philippa Foot pristatė šią modernią dilemos formą 1967 metais.[1] Judith Thomson,[2][3] Frances Kamm[4] ir Peter Unger taip pat analizavo šią dilemą.[5]
Frank Chapman Sharp papildė moralinį klausimyną viena šios dilemos versija, šios anketos buvo dalinamos paskutinio kurso studentams University of Wisconsin 1905 metais. Šioje versijoje žmogus, kuris stovėjo prie svirties buvo individo, gulinčio ant šalutinių bėgių, tėvas.[6][7] Vokiečių teisės profesorius Hans Welzel taip pat diskutavo panašia dilema 1951 metais.[8] Iš jo komentarų apie Talmudą, Avrohom Yeshaya Karelitz aptarė susijusį klausimą, ar būtų etiškai teisinga nukreipti kulką iš didesnė minios į mažesnę.[9]
2001 m. pradžioje, tramvajaus dilema ir visos jos iki tol sugalvotos versijos, buvo panaudotos gilinti moralinės psichologijos suvokimą. Tramvajaus problema taip pat buvo tam tikrų populiariū knygų tema.[10] Taipogi didėjant autonominių automobilių populiarumui, iškyla ta pati dilema, kaip užprogramuoti transporto priemonę neišvengiamos avarijos atveju.
Originali dilemos versija[edit]
Philippa Foot išdėstė dilemą taip:
Tarkime, maištaujanti minia reikalauja teisėjo(os), kad būtų surastas nusiskaltėlis už tam tikrą nusižengimą, jei nebus patenkintos jų sąlygos, jie grasina vykdyti kerštą ir kad už tai nukentės tam tikra dalis bendruomenės. Nusikaltėlio tapatybė nežinoma, tačiau teisėjas(a) supranta, kad viso nereiklingo smurto galima išventi, jeigu bus pateikti kaltinimai nekaltam asmeniui ir jam bus įvykdyta mirties bausmė. Ta pati problema iškyla kuomet lėktuvo pilotas žino, kad lėktuvas neišvengiamai nukris ir jam reikia apsispresti ar derėtų nukreipti lėktuvą nuo labiau apgyvendintos vietos į mažiau apgyvendintą. Šį atvejį galima lyginti su versija kuomet tramvajaus vairuotojas turi galimybę nukreipti tramvajų nuo bėgių ant kurių yra penki žmonės į bėgius ant kurių dirba tik vienas žmogus.
Utilitarizmas teigtų, kad yra būtina nukreipti tramvajų į šalutinius bėgius su vienu žmogumi, taip sumažinant aukų skaičių. Pagal klasikinį utilitarizmą, toks sprendimas nebūtų leistinas, tačiau morališkai būtų geresnis sprendimas nei nieko nedarymas.[11] Kitu požiūriu nukreipiant tramvajų kitais bėgiais asmuo automatiškai įsitraukią į situaciją, jo veiksmai lėmia žmogaus mirtį, kai kitu atveju(kuomet niekas nebūtų daroma) niekas nebūtų kaltas. Taip pat didžiulis faktorius yra, kad žmogaus gyvybės nepalyginamos. Įvedant tokią sąvoką kaip atsakomybė, situacija pasidaro sudėtingesnė. Žmogus yra priverstas veikti, jeigu jis gali paveikti situacijos pabaigą. ŠIuo atveju nieko nedarymas būtų laikoma nemoraliu poelgiu, jei asmuo tiki, kad penkios gyvybės yra svarbiau už vieną.
Susijusios dilemos[edit]
Travajaus dilema yra specifinis etinis mintinis eksperimentas, kuris pabrėžia skirtumus tarp deontologinės ir konsekvestializmo etinių sistemų. Pagrindinis klausimas. kuris iškyla yra: ar teisinga pasinaudoti vienu žmogumi, jeigu kitiems žmonėms tai atneš didesnį gėrį.
Tramvajaus dilemą galima taip pat su jos atmainomis ar kitomis susijusiomis dilemomis:
Stambusis vyras (angl. The fat man)[edit]
Hipotetinė situacija- kaip ir prieš tai minėtuose atvejuose, traukinys važiuoja penkių žmonių link. Jūs stovite ant tilto, po kuriuo pralėks traukinys ir galite sustabdyti traukinį padedant kažką sunkaus ant bėgių. Taip jau yra, kad šalia jūsų stovi labai apkūnus vyriškis- vienintėlis būdas sustabdyti tramvajų, tai nustumti tą žmogų nuo tilto ant bėgių, situacija baigtųsi vieno žmogaus mirtimi, tačiau būtų išsaugoti penki. Ar turėtumėte tai padaryti vardan penkių žmonių?
Šis atvejis yra ypatingas tuo, kad priešingai nei su svirties lenkimo atveju (kuomet dauguma pasisakė, kad nulenktų svirtį) esant ankščiau minėtoms aplinkybėms, dauguma žmonių nestūmtų stambaus vyro nuo tilto.[12] Kadangi situacijos yra panašios, bet žmonių nuomonės yra drastiškai skirtingos, tai privertė psichologus surasti aiškų moralumo skirtumą tarp šių situacijų.
Vienas pagrindinis aspektas skiriantis šiuos atvejus yra tai, kad variante su svirtimi, nėra ketinimo kieno nors nuskriausti- to vieno žmogaus sužalojimas yra pasekmė nukreiptojo tramvajaus nuo penkių asmenų. Kita vertus, antruoju atveju apkūnaus vyro sužalojimas yra pagrindinė dalis norint išgelbėti kitus. Šį atvejį aptaria Shelly Kagan savo knygoje "The Limits of Morality".[13]
Galima sakyti, kad skirtumas tarp dviejų situacijų yra tai, kad antruoju atveju nužudymas yra tyčinis, o pirmuoju atveju- ne. Sprendžiant, kuri situacija yra nepriimtina, galima remtis dvigubo efekto principu (angl. Doctrine of double effect), kuris teigia, kad galima veikti, net jeigu yra blogų pasekmių, tačiau tyčia kenkti, net ir gerai norit gero- neteisinga.
Stambusis nusikaltėlis/blogietis (angl. The fat villain)[edit]
Yra sugalvotas atvejis kuriame minėtas storasis vyras yra atsakingas už tai, kad ant bėgių stovi penki žmonės. Tokiu atveju nustumti jį nuo tilto, kad būtų išgelbėti nekalti, būtų ne tik pateisinamas poelgis, bet galbūt netgi būtinas.
Kilpos situacija (angl. The loop variant)[edit]
Teiginys, kad negalima paaukoti vieno žmogaus dėl penkių, susiduria su tokiais dilemos atvejais:
Kaip ir praeitose situacijose tramvajus skrieja bėgiais link penkių žmonių irjį galima nukreipti į antrinius bėgius. Tačiau šį kartą antriniai bėgiai vėl susijungia su pagrindiniais. Taigi bet kuriuo atveju tramvajus nutrenks penkis stovinčiuosius. reiktų paminėti, kad ant ntrinių bėgių stovi stambus nekaltas vyras, kuris žūtų nukreipus tramvajų antriniais bėgiais, tačiau ant pagrindinių bėgių stovintys penki išgyventų, nes tramvajus sustotų. Ar derėtų nulenkti svirtį?
Skirtumas yra pridėti papildomi bėgiai. Atvejis atrodo trivialus, kadangi tramvajus pats niekad nenukryps į antrinius bėgius. Taigi ši mintis gali paveikti žmogaus pasirinkimą, kadangi vieno nukentėjimas yra plano išgelbėti kitus dalis.
Yra ir kitoks požiūris šiuo klausimu, jį pasiūlė Michael J. Costa savo 1987 metų straipsnyje "Another Trip on the Trolley", kuriame jis pabrėžia, kad jeigu svirties mes nenulenkiame esant tokiam scenarijui, realiai penkių žmonių gyvybėm bus pasinaudota išgelbėti vieno gyvybę.
Transplantas[edit]
Judith Jarvis Thompson sugalvojo dar vieną situaciją, kurioje nėra tramvajaus, tačiau išvadas galimą daryti panašias:
Nuostabus persodinimo chirurgas tu penkis pacientus, kiekvienam iš jų reikia po vieną skirtingą organą, jei jie nesulauks donoro- mirs. Reikiamų organų nėra, kad būtų galima atlikti persodinio operaciją. Tačiau, pas tą daktarą užsuka jaunas, sveikas keliautojas, kuris nori, kad jam būtų atliktas sveikatos patikrinimas. Patikrinimo metu daktaras sužino, kad visi penki organai, kurių reikia tinka laukiantiems. Jeigu jaunasis keliauninkas dingtų, niekas neįtartų chirurgo. Taigi klausimas yra: ar pateisnamas būtų daktaro poelgis užmušti jaunąjį vyriškį ir persodinti juos ir taip išgelbėti penkias gyvybes paaukojant vieną?
Žmogus viduryje kiemo (angl. The man in the yard)[edit]
Peter Unger nusistatęs prieš neutilitaristinio požiūrio atsiliepimus į tramvajaus dilemą. Vienas iš jo pavyzdžių:
Tramvajus lekia bėgiais link penkių žmonių. Galima jį nukreipti suduriant jį su kitu tramvajumi, tačiau tokiu atveju abu nušoks nuo bėgių ir leisis nuo kalno į kiemą kuriame miegos vyras hamake. Jis žūtų. Ar reiktų sudurti tramvajus?
Atsakymai į tokią situaciją dalinai priklauso nuo to, ar skaitytojas jau yra susipažinęs su originalia tramvajaus dilema. Peter Unger priduria tai, kad žmonės nesusidūrę su dilema, tikėtina, kad manys, kad tokiu atveju neteisinga būtų sudaryti susidūrimą.
Jis teigia, kad skirtingi atsakymai į tokias problemas, labiau susiję su žmogaus psichologija nei etika- šiuo atveju, vienintelis svarbus aspektas, kuruo situacija išsisikiria yra, menkas žmogaus kieme dalyvavimas situacijoje (jis toli nuo įvykio vietos ir pasidaro reikšmingas, tik tada, kuomet tramvajai atlekia iki jo).
Peter taip pat atsižvelgia ir į atvejus, kurie yra labiau sudėtingi nei originalioji dilemos versija. Tų atvejų baigtis skiriasi, tarkime, galima padaryti taip kad: (a) būtų išgelbėti penki, o keturi žūtų (keleiviai iš vieno ar kito tramvajų ir/ar snaudžiantis žmogus hamake), (b) išgelbėti penkis, nužudyti tris, (c) išgelbėti penkis, nužudyti du, (d) išgelbėti penkis, nužudyti vieną, (e) nieko nedaryti ir leisti žūti penkiems.
Šaltiniai[edit]
- ↑ Philippa Foot, "The Problem of Abortion and the Doctrine of the Double Effect" in Virtues and Vices (Oxford: Basil Blackwell, 1978) (originally appeared in the Oxford Review, Number 5, 1967.)
- ↑ Judith Jarvis Thomson, Killing, Letting Die, and the Trolley Problem, 59 The Monist 204-17 (1976)
- ↑ Judith Jarvis Thomson, "The Trolley Problem", 94 Yale Law Journal 1395–1415 (1985)
- ↑ Francis Myrna Kamm, "Harming Some to Save Others", 57 Philosophical Studies 227-60 (1989)
- ↑ Peter Unger, Living High and Letting Die (Oxford: Oxford University Press, 1996)
- ↑ Frank Chapman Sharp, A Study of the Influence of Custom on the Moral Judgment Bulletin of the University of Wisconsin no.236 (Madison, June 1908), 138.
- ↑ Frank Chapman Sharp, Ethics (New York: The Century Co, 1928), 42-44, 122.
- ↑ Hans Welzel, ZStW Zeitsdischrift für die gesamte Strafrechtswissenschaft 63 [1951], 47ff.
- ↑ Hazon Ish, HM, Sanhedrin #25, s.v. "veyesh leayen", page 404.
- ↑ Bakewell, Sarah (2013-11-22). "Clang Went the Trolley". The New York Times.
- ↑ Barcalow, Emmett, Moral Philosophy: Theories and Issues. Belmont, CA: Wadsworth, 2007.
- ↑ Peter Singer, Ethics and Intuitions The Journal of Ethics (2005).
- ↑ Shelly Kagan, The Limits of Morality (Oxford: Oxford University Press, 1989)