File:Albert Ernst von Manstein (1776–1812).jpg
Original file (3,504 × 2,336 pixels, file size: 7.41 MB, MIME type: image/jpeg)
Captions
Captions
Summary
[edit].jpg&action=edit§ion=1){kind=link}
| Description |
Lietuvių: Albert Ernst von Manstein (1776 – 1812)
1802m. leitenantas A. E fon Manšteinas tarnavo Tilžėje, jam teko dalyvauti Klaipėdoje (Memel) Prūsijos kariuomenės pasirodyme karaliui Vilhelmui III ir karalienei Luizei. 1807m. Napoleonui įveikus Prūsijos kariumenę, Manšteinas grįžo į savo tėvo dvarą Vilpišiuose (Ragainės apskr.) 1812 m., kada Napoleonas Bonapartas su pusės milijono armija, veržėsi į Rusiją, jam talkininkavo ir Prūsijos korpusas, vadovaujamas generolo leitenanto Hanso Jorko (Yorcko). Šis talkininkavimas buvo daugiau priverstinis, negu iš geros valios, nes Prūsija nuo 1807 m. buvo prancūzų nukariauta, ir Napoleonas galėjo diktuoti savo valią Prūsijos karaliui Fridrichui Vilhelmui III. H. Jorko korpusas buvo priskirtas maršalo Makdonaldo armijai, žygiavusiai Peterburgo kryptimi, ir veikė Lietuvos šiaurėje ir Latvijoje. A. E. fon Manšteinas tarnavo 2ajame Vakarų Prūsijos dragūnų pulke, kuriam vadovavo majoras fon Treskovas . 10 ąjį Prancūzijos armijos korpusą sudarė Prancūzijos 7 oji divizija ir Prūsiškasis korpusas. 10 korpusui vadovavo Jacquesas MacDonaldas. A.E fon Manšteinas ne kartą pasižymėjo drąsa, buvo paaukštintas į Rittmeisterius ir apdovanotas ordinu „Pour le merite“. 1812 metų pabaigoje pasklidus žiniai, kad Napoleonas pralaimėjo Rusijoje, jaunesni 1 dragūnų pulko karininkai nusprendė pereiti į rusų pusę, tačiau Manšteinas atsisakė dezertyruoti. 1812 m. gruodžio 25-osios naktį korpuso vadas, generolas leitenantas H. Jorkas, , susitiko su Rusijos generolu Dibičium pasitarti dėl paliaubų. Generolai buvo kelis kartus susitikę. H. Jorkui buvo pasiūlyta atsimesti nuo Napoleono. H. Jorkas pasiryžo ne iš karto. Tik po to, kai Napoleono maršalo Makdonaldo armija, į kurios sudėtį įėjo prūsų korpusas, pasiekė Tilžę, o H. Jorkas liko atkirstas nuo jos prie Tauragės, korpuso vadas, eidamas prieš karaliaus Fridricho valią, ryžosi „išdavystei“ – tapo Napoleono priešu. Gruodžio 26 dieną avangardinis pulkas gavo įsakymą žygiuoti iki Piktupėnų. Kaime buvo aptikti du Rusijos batalionai- Gardino husarų, kazokų grupė, patranka ir viena haubica. Pulkininkas leitenantas Treskovas nelabai norėjo pulti, nes jo širdyje rusai buvo sąjungininkai. Tuo metu grįžo vyriausiasi vadas Bachelnas ir įsakė pulti. A.E. fon Manšteinas kartu su ekkadronu puolė į savo mirties žygį. Dragūnai norėjo užimti rusų artileriją, Manšeinas juos skatino. Fon Manšteinas atkakliai kovojo mūšyje vienas prieš kitą ir tada jam pataikė kulka į galvą, jis nukrito nuo žirgo. Jo vyrai sudėtingomis sąlygomis jį išnešė iš mūšio lauko.Mūšyje ties piktupėnais prūsijos kariai laimėjo, bet prarado vieną drąsiausių karių armijoje Albertą Ernstą fon Manšteiną. Su sielvartu jo pulkas palydėjo jį į paskutinę kelionę ir palaidojo Piktupėnų kapinėse. Precentorius Barutzki savo užrašuose rašo: Piktupėnų kapinėse yra antkapis(išlietas metalo liejykloje Rohmoser, Tilžėje)Jame užrašyta: Karališkasis Prūsijos majoras ponas A.E.von Mannsteinas krito kaip savo profesijos didvyris mūšyje, kuris prasidėjo 1812m. gruodžio 26 d.. Jis buvo gimęs 1776 kovo 24. Teisumas be savanaudiškumo, nenuilstanti veikla, niekada nesvyruojanti drąsa. Draugystė ir meilė, pilna šių žodžių rteikšme, puošė gerą jaunuolį, kurio kūnas ilsisi čia“ 1812 metais antrą Kalėdų dieną gruožio 26 Piktupėnuose žuvo lietuviškojo dragūnų pulko vadas majoras Albertas Ernstas von Mansteinas. Tai buvo 36 metų jaunas vyras, 4 vaikų tėvas. Gruodžio 30(18) dieną generolas H.L.Jorkas pasirašė paliaubų sutartį su rusų generolu Ivanu Dibičiumi Požerūnų malūne prie Tauragės. Taip buvo nutraukti Prūsijos karo veiksmai prieš Rusiją. 1812 m. gruodžio 30 d., Prancūzijos - Rusijos karo pabaigoje, netoli Tauragės, Požerūnų malūne, pasirašytas aktas, vad. Tauragės konvencija. Konvencija, pasirašyta tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H. Jorko (Johann David Ludwing Yorck von Wartenburg 1759 - 1830) ir Rusijos armijos generolo majoro I. I. Dibičiaus (Hans Karl Friedrich vėliau Ivan Ivanovič Dibič- Zabalkanskij 1785 - 1831), neutralizavo prūsų korpusą - taip nutraukiant Prūsijos karo veiksmus prieš Rusiją. Prūsijos karinės dalys, iki tol čia veikusios Prancūzijos kariuomenės sudėtyje kare prieš Rusiją, o dabar perėjusios į neutralitetą, sustiprino rusų kariuomenės pozicijas. Tekstas - Laimos Toliušienės Paminklas - Kęstutis Zdanevičius |
| Date | |
| Source | Own work |
| Author | Kęstutis Zdanevičius |
Licensing
[edit].jpg&action=edit§ion=2){kind=link}
- You are free:
- to share – to copy, distribute and transmit the work
- to remix – to adapt the work
- Under the following conditions:
- attribution – You must give appropriate credit, provide a link to the license, and indicate if changes were made. You may do so in any reasonable manner, but not in any way that suggests the licensor endorses you or your use.
- share alike – If you remix, transform, or build upon the material, you must distribute your contributions under the same or compatible license as the original.
File history
Click on a date/time to view the file as it appeared at that time.
| Date/Time | Thumbnail | Dimensions | User | Comment | |
|---|---|---|---|---|---|
| current | 08:30, 7 November 2021 | | 3,504 × 2,336 (7.41 MB) | Kęstutis Zdanevičius (talk | contribs) | Cross-wiki upload from lt.wikipedia.org |
You cannot overwrite this file.
File usage on Commons
The following page uses this file:
- File:B8D0198.jpg (file redirect)
.jpg&oldid=787857813){kind=link}